Karo veiksmai
Oficiali Antrojo Pasaulinio karo pradžia yra 1939 m. rugsėjo 1 d., kai Vokietijos armija įsiveržė į Lenkijos teritoriją. Tačiau tikroji šio karo istorija prasidėjo anksčiau.
1933 m. nusenęs Vokietijos prezidentas Paulis fon Hindenburgas paskyrė A.Hitlerį kancleriu. Nuo pat Hitlerio atėjimo 1933 m. į valdžią Europoje tvyrojo būsimo karo grėsmė. Hitleris ir jo nacistinė ideologija reklamavo karą, vaizduodama jį kaip aukščiausią nacijos gyvybingumo išbandymą. Hitleris atsisakė laikytis 1919 m. Versalio sutarties. Vokiečiai greitai pajuto Hitlerio troškimą atkurti kariuomenę. 1935 m. buvo įvesta karo prievolė, ignoruodama Versalio sutarties sąlygas, Vokietija slapta ginklavosi.
Greitai Hitleris praktiškai panaudojo savo kariuomenę – 1936 m. jis grąžino vokiečių kareivius į Reino sritį.Britanijai ir Prancūzijai nespėjus reaguoti, Hitleris smogė vėl – 1938 m. Vokietijos kariuomenė įžengė į Austriją ir visą šalį įjungė į nacistinį reichą.
Tais pačiais metais kilo ginčas dėl Sudetų krašto, kuris priklausė Čekoslovakijai, tačiau į jį reiškė pretenzijas Hitleris, remdamasis tuo, kad, anot jo, ten persekojami vokiškai kalbantys gyventojai. Hitleris įspėjo Britaniją ir Prancūziją, kad karas bus neišvengiamas, jeigu jie neįtikins Čekoslovakijos vyriausybės užleisti Sudetų kraštą Trečiajam Reichui. Mainais Hitleris įsipareigojo garantuoti likusios Čekoslovakijos nepriklausomybę ir pažadėjo, kad nebus jokio karo. Tačiau tai buvo melas.
Užsitikrinęs Britanijos ir Prancūzijos nuolankumą Adolfas Hitleris 1938 m. spalio 5 d. įvedė savo kariuomenę į Sudetų kraštą, o 1939 m. kovo 15 d. Hitleris užgrobė likusią Čekoslovakiją.
1939 m. Hitlerio dėmesys nukrypo į Lenkijos ir Rytų Europos užkariavimą. Sovietų Sąjunga, bijodama vis didėjančios Vokietijos grėsmės, labai troško atnaujinti Pirmojo Pasaulinio karo Britanijos, Rusijos ir Prancūzijos sąjungą.Tačiau vesdamas derybas su sąjungininkais Stalinas tuo pačiu metu pradėjo slaptas derybas su nacistais. Vokietija, norėjusi pulti Lenkiją, turėjo užsitikrinti, jog sovietai neateis padėti lenkams.Stalinas taip pat troško dalyvauti sunaikinant Lenkiją ir pasinaudoti galimybe sustiprinti sovietų poziciją Baltijos jūros regione. Du diktatoriai greitai sudarė slaptą paktą, pasirašytą 1939 m. rugpjūčio 22 d., kuriuo pasidalijo Rytų Europą.Jie numatė padalyti Lenkiją perpus, ir tuomet Rusija galės laisvai išplėsti savo įtaką Latvijai, Estijai, Lietuvai ir Suomijai.
Hitleris pradėjo rengtis invazijai į Lenkiją, pasinaudodamas įprastu suktumu. Vokiečiai nužudė keletą kalinių vienoje savo koncentracijos stovykloje. Jų kūnus aprengė Lenkijos armijos uniformomis ir numetė greta radijo stoties Gleivice prie Vokietijos – Lenkijos sienos. Nacistai panaudojo kūnus kaip lenkų užpuolimo įrodymą ir įsakė atkeršyti.Antrasis Pasaulinis karas užgriuvo pasaulį. Be jokio karo paskelbimo vokiečių lėktuvai ir artilerija paleido ugnį į Lenkijos pozicijas prieš išauštant 1939 m. rugsėjo 1 dienai. Nuaidėjus pirmosioms artilerijos salvėms, vokiečių karo aviacija pradėjo naikinti Lenkijos oro pajėgas aerodromuose. Lenkai nesugebėjo pasipriešinti, jų senamadės oro pajėgos buvo sunaikintos per kelias dienas.
Lenkų armija jau buvo beveik sumušta, kai įsikišo Stalinas, nutaręs galutinai nuspręsti jų likimą.Rugsėjo 17 d.sovietų kariai įsiveržė į Lenkiją ir netrukus sovietai susijungė su savo nacistiniais sąjungininkais.Rugsėjo 26 d. Lenkijos sostinė Varšuva kapituliavo. Iki spalio mėn. pradžios liovėsi veikti bet koks organizuotas pasipriešinimas.
1933 m. nusenęs Vokietijos prezidentas Paulis fon Hindenburgas paskyrė A.Hitlerį kancleriu. Nuo pat Hitlerio atėjimo 1933 m. į valdžią Europoje tvyrojo būsimo karo grėsmė. Hitleris ir jo nacistinė ideologija reklamavo karą, vaizduodama jį kaip aukščiausią nacijos gyvybingumo išbandymą. Hitleris atsisakė laikytis 1919 m. Versalio sutarties. Vokiečiai greitai pajuto Hitlerio troškimą atkurti kariuomenę. 1935 m. buvo įvesta karo prievolė, ignoruodama Versalio sutarties sąlygas, Vokietija slapta ginklavosi.
Greitai Hitleris praktiškai panaudojo savo kariuomenę – 1936 m. jis grąžino vokiečių kareivius į Reino sritį.Britanijai ir Prancūzijai nespėjus reaguoti, Hitleris smogė vėl – 1938 m. Vokietijos kariuomenė įžengė į Austriją ir visą šalį įjungė į nacistinį reichą.
Tais pačiais metais kilo ginčas dėl Sudetų krašto, kuris priklausė Čekoslovakijai, tačiau į jį reiškė pretenzijas Hitleris, remdamasis tuo, kad, anot jo, ten persekojami vokiškai kalbantys gyventojai. Hitleris įspėjo Britaniją ir Prancūziją, kad karas bus neišvengiamas, jeigu jie neįtikins Čekoslovakijos vyriausybės užleisti Sudetų kraštą Trečiajam Reichui. Mainais Hitleris įsipareigojo garantuoti likusios Čekoslovakijos nepriklausomybę ir pažadėjo, kad nebus jokio karo. Tačiau tai buvo melas.
Užsitikrinęs Britanijos ir Prancūzijos nuolankumą Adolfas Hitleris 1938 m. spalio 5 d. įvedė savo kariuomenę į Sudetų kraštą, o 1939 m. kovo 15 d. Hitleris užgrobė likusią Čekoslovakiją.
1939 m. Hitlerio dėmesys nukrypo į Lenkijos ir Rytų Europos užkariavimą. Sovietų Sąjunga, bijodama vis didėjančios Vokietijos grėsmės, labai troško atnaujinti Pirmojo Pasaulinio karo Britanijos, Rusijos ir Prancūzijos sąjungą.Tačiau vesdamas derybas su sąjungininkais Stalinas tuo pačiu metu pradėjo slaptas derybas su nacistais. Vokietija, norėjusi pulti Lenkiją, turėjo užsitikrinti, jog sovietai neateis padėti lenkams.Stalinas taip pat troško dalyvauti sunaikinant Lenkiją ir pasinaudoti galimybe sustiprinti sovietų poziciją Baltijos jūros regione. Du diktatoriai greitai sudarė slaptą paktą, pasirašytą 1939 m. rugpjūčio 22 d., kuriuo pasidalijo Rytų Europą.Jie numatė padalyti Lenkiją perpus, ir tuomet Rusija galės laisvai išplėsti savo įtaką Latvijai, Estijai, Lietuvai ir Suomijai.
Hitleris pradėjo rengtis invazijai į Lenkiją, pasinaudodamas įprastu suktumu. Vokiečiai nužudė keletą kalinių vienoje savo koncentracijos stovykloje. Jų kūnus aprengė Lenkijos armijos uniformomis ir numetė greta radijo stoties Gleivice prie Vokietijos – Lenkijos sienos. Nacistai panaudojo kūnus kaip lenkų užpuolimo įrodymą ir įsakė atkeršyti.Antrasis Pasaulinis karas užgriuvo pasaulį. Be jokio karo paskelbimo vokiečių lėktuvai ir artilerija paleido ugnį į Lenkijos pozicijas prieš išauštant 1939 m. rugsėjo 1 dienai. Nuaidėjus pirmosioms artilerijos salvėms, vokiečių karo aviacija pradėjo naikinti Lenkijos oro pajėgas aerodromuose. Lenkai nesugebėjo pasipriešinti, jų senamadės oro pajėgos buvo sunaikintos per kelias dienas.
Lenkų armija jau buvo beveik sumušta, kai įsikišo Stalinas, nutaręs galutinai nuspręsti jų likimą.Rugsėjo 17 d.sovietų kariai įsiveržė į Lenkiją ir netrukus sovietai susijungė su savo nacistiniais sąjungininkais.Rugsėjo 26 d. Lenkijos sostinė Varšuva kapituliavo. Iki spalio mėn. pradžios liovėsi veikti bet koks organizuotas pasipriešinimas.